"Netgi pasakyčiau: gali būti, kad tame naujame sekančiame pasaulyje, link kurio po truputį judame, vietos mums bus, bet tai jau būsime ne mes. Kadangi pasikeitimai technologijose, informacijos vartojimo ir platinimo būduose, miglotu mano supratimu, kažką daro su tuo, kaip veikia mūsų sąmonė.
[…]
Įspūdžiai, kad ir kokie jie stiprūs būtų, tampa vis trumpesni. Juos labai sunku įsisavinti ir išlaikyti atmintyje. Ir vėl grižtu prie sąmonės kaip spindulio. Jei huserliškoji aktyvioji (nukreipta į kažką) sąmonė susmulkina gautą objektą, nuvalo nuo jo visus minčių klodus, tai kino projektoriaus spindulys – tai kaip mes dabar suvokiame – suspėja nuimti tik viršutinį sluoksnį. Dažniausiai tai emocinis sluoksnis. „O siaube“ arba „O koks džiaugsmas“.
[…]
Žmonėms vis sunkiau pasijausti kontinuumu, bet kokios ilgesnės istorijos dalimi ar tai būtų šalis, kompanija arba jų pačių biografija, kuriose yra pastovumas ir esminiai taškai, pastovios vertybės, kurių laikomąsi."

— Iš būsimo vertimo

Tags: translation